,,Go Until We Go - Past Comin' Back" (20)

DABARTIS

Nuo tos akimirkos, kai susipažinau su One Direction praėjo jau metai. Iš pirmo maniau, kad laikas slinks lėtai, kas kart besdamas savo aštrų peilį,vis giliau man į širdį. Tačiau klydau.

Gyvenimas lėkė nelaukdamas, todėl pradėjau eiti koja kojon su juo. Dirbau žurnaliste, turėjau mažą, bet jaukų butuką, bendravau su įdomiais žmonėmis, buvau gerbiama bendradarbių ir už viską svarbiausia  – šalia manęs buvo pats nuostabiausias vyras pasaulyje. Jis man padėjo atsistoti, vėl pradėti kvėpuoti. Jake‘o dėka supratau, kad problemos yra laikinos, kai baigi jomis gyventi.

Nors aš jo nemylėjau, užtat branginau.

Kol galiausiai pati patikėjau bendra ateitimi.

–        Sveiki. Kvietėte?– įėjau į savo viršininkės kabinetą.

Ji buvo arogantiška keturiasdešimtmetė. Laikė save pasaulio bamba. Nors gal tokia ir buvo. Kas gi galėjo atsispirti jos tobulam grožiui ir aukštam intelektui? Nebent kvailiausias planetos žmogus. Ji manęs nemėgo, nors visad sudėtingiausius ir įdomiausius darbus paskirdavo man. Jos dėka mano vardas nuskambėjo geriausių žurnalistų pasauly.

–        Manau maksi sijonas šiuo atveju netinka prie Jimmy Choo aukštakulnių. O šie Marc O‘Polo marškiniai nedera prie tokios lietingos dienos. Tikiuosi kitą kartą tos pašios klaidos nepadarysi.

–        Niekad nesiliausiu stebėtis kodėl pasirinkote tapti LA Times redaktore, vietoj Vogue platybių.

–        Kartai akivaizdūs dalykai, ne visada iš tiesų atspindi tikrovę. Turiu naują vardą. Tai grupė. Poryt turėsi paimti interviu.

–        Grupė? Bet mes...

–        Žinau, žinau. Tačiau ar dar nepastebėjai, kad kartais mėgstu pameluoti? Jei nori prasibrauti į solidžių politikų, ekonomikos pasaulį, dar nereiškia, jog gali. Nors duomenis turi. Ir puikią įtaigą. Pabaik su šiais dainininkais, o tada greitai susitiksi su B.Obama prie kavos puodelio ir pokalbio apie krizę, blogiausiu atveju – su Benu Bernanke apie augančias maržas.

Įkvėpiau ir iškvėpiau. Privalėjau užgniaužti pyktį ir plūstantį įniršį.

–        Kas jie tokie?

–        Nespėję suaugti paaugliai manantys, jog yra suaugę.

–        Puikumėlis...

–        Be sarkazmo, prašyčiau. Tai One Direction.

Ar jums teko patirti tą baisų jausmą, kai blogiausios spėlionės ima ir išsipildo. Ar teko patirti jausmą, kai atrodo viskas slysta iš po kojų? Ar teko suvokti, kad tai ,nuo ko visą savo gyvenimą bėgai, iš tiesų  buvo šalia ir buvo tik laiko klausimas kada pasidarys matoma.

–        Aš negaliu.

–        Taigi sakiau, tai paskutinis tavo interviu su Holivudo žvaigždutėmis.

–        Ne dėl to. Prašau, tegul jį paima kažkas kitas. Vanesa puikiai tiktų – ji yra puiki vaikinų pašnekovė.

–        O tu esi žmogus neįdomius interviu padarantis vienais skaitomiausių metuose.

–        One Direction yra įdomūs žmonės. Jų interviu tikrai nebus nuobodus.

–        Tai tu juos pažįsti? – išsišiepė,– Turėsi apie ką pasišnekėti. Puiku, laukiu linksmo ir šmaikštaus rezultato.

–        Bet...

–        Nesiginčyk. Gi žinai, viena mano žinutė gali tau užtverti visas duris į ne tik Amerikos, bet ir Europos žurnalistų kontoras.  Pasverk savo galimybes su principais. O dabar, brangioji, išeik. Turiu ir be tavęs daug darbo.

Nugalėta užtrenkiau duris.

Už jų palikau senąją, atgimusią save.

Dabar buvau ir vėl ta Kristen, kuri per klaidą sutiko Louis‘ą ir per klaidą jį pamilo.