2011 metai.
Kovo 7 diena.
ZAYN‘AS
– Nežinau, nežinau. Mano manymu Jessica Alba seksualesnė nei Megan Fox,– ginčijosi Skotas.
Bet toje diskusijoje aš nedalyvavau. Stebėjau tiktai Kristen, kuri artinosi prie ežero. Nemaniau, kad galėtų įšokti, nes koks sveikas žmogus taip pasielgtų, tačiau iš jos visko galėjai tikėtis, kai išgėrė keturias skardines alaus. Jei būčiau pastebėjęs bent mažiausią ženklą jos veide, jog ruošiasi šokti, būčiau iškart ją sustabdęs, bet kokia kaina. Bet buvo tamsu. Ji skendo tamsoje. Kristen figūra lėtai slinko link liepto galo. Prieblandoje ji atrodė tartum nakties fėja. Viską būčiau atidavęs, kad jos širdis priklausytų manajai. Kristen buvo viena iš tų merginų, kurios nesupranta savo vertės, to, koks lobis slypi jų paprastume.
– Zayn'ai, už ką tu balsuoji?– paklausė Harry‘s.
– Ką–a? Atsiprašau, nesiklausiau,– atsisukau į vaikinus.
– Jesicca ar Megan? Kurią renkiesi?
– Megan,– greitai atsakiau ir vėl nusisukau.
Tačiau Kristen jau nebebuvo. Vietoj jos tvyrojo tuštuma, o vandenyje pamačiau purslus.
– Kristen!– sušukau ir pasileidau link ežero.
Širdis pradėjo trankytis lyg patrakusi. Vien mintis, jog jos galiu netekti, vedė prie nevilties ir skausmo.
– Kas yra!?– suriko Louis‘as ir pradėjo bėgti paskui mane.
– Kristen...Ji įšoko į ežerą.
– Jėzau! Ji gal proto neteko?
– Zayn‘ai, kur bėgi!–pašaukė Liam‘as.
– O ką manai darau? Lekiu jos gelbėti!
– Tu gi nemoki plaukti,–išgąstingai sušuko Niall‘as.
Tačiau aš jų nesiklausiau, nes dėl mylimos merginos būčiau viską padaręs, net ir šokęs į jūrą nemokėdamas plaukti. Nėriau į ledinį vandenį. Buvo daug šalčiau nei maniau. Mosikuodamas rankomis ir kojomis, bandžiau pasiekti dugną. Bet vis pakildavau. Mėginau tol, kol pavyko. Negrabiai ją apčiuopiau. Tada paėmiau Kristen už žastų ir atsispyriau. Laikiau ją tvirtai. Trūko oro. Bet man tai buvo nemotais, svarbiausia, kad ją radau. Pagaliau išnėrėme.
– Paimk ją, Louis‘ai,– perdaviau atsargiai merginą, jau spėjusiam panirti Louis‘ui.
Liam‘as man padėjo užsiropšti ant liepto.
– Ar bent nutuoki ką kątik padarei! Tu gi nemoki plaukti! Rizikavai savo gyvybe, Zayn‘ai! Galėjai paskęsti!– šaukė jis.
– Manai nežinau, Liam’ai?
Tada iškart priėjau prie Kristen. Louis’as darė dirbtinį kvėpavimą, bet veltui. Jos kūnas buvo ledinis. Net pamėlynavęs.
– Ar ji kvėpuoja?– suriko Sara.
– Prašau išvesti merginas,– pasakė Harry’s,– duokš man ją Louis’ai,– Ir pradėjo daryti krūtinės ląstos paspaudimus.
Prisiminiau jos raudonas tarsi vyšnias lūpas, kurios dabar buvo praradusios spalvą, tapusios balta linija. Nenorėjau patikėti, kad jos netekau. Mano širdy atsivėrė didelė žaizda, iš kurios sklido nuoga baimė ir skausmas, badęs su kiekviena sekunde.
– Aš mačiau ką ji daro, bet nesitikėjau, jog išdrįs. Jei tik nebūčiau nuo jos atitraukęs akių…– ašaros kaupėsi akyse.
– Baik, Zayn'ai, baik!– sušuko Liam’as,– tu nekaltas. Ji taip pati nusprendė padaryti.
Staiga išgirdau Kristen atsikosėjant.
– Atneškite pledą! Kuo greičiau!– suriko Harry’s.
– Kristen…– Louis’as švelniai palietė jos skruostą.
Niekad jo akyse nebuvau matęs tokio išgąsčio. Stebėjau, kaip virpa jo viršutinė lūpa, kaip nurieda džiaugsmo ašara.
– Louis’ai,– sušnibždėjo ji ir nežymiai šyptelėjo.
Tą akimirką supratau, jog privalau ją paleisti. Kad ir kaip skaudu būtų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą